Kirminai yra kirminai, kurie parazituoja žmogaus organizme. Kai kurie iš jų negali padaryti rimtos žalos sveikatai, kiti yra gana pavojingi. Kaip žmogus gali užsikrėsti kirmėlėmis? Simptomai, rodantys helmintų buvimą, nepakenks žinoti visiems. O svarbiausia – kaip išvaryti iš kūno šiuos nekviestus svečius?
Kada reikėtų įtarti kirminus?
Jei suaugęs žmogus nerimauja dėl nuolatinio pykinimo, galvos skausmo ir kosulio, tada jis pradeda ieškoti bet ko, bet ne helmintų. Tuo tarpu būtent jie dažnai sukelia šių simptomų atsiradimą. Jei parazitai patenka į kūną, jie pradeda aktyviai daugintis, gyvenimo procese ardo audinius ir išskiria toksines medžiagas. Kirminų skaičius žmogaus kūne gali siekti šimtus ir net tūkstančius individų. Kūnas tam tikrą laiką gali toleruoti šių „svečių" buvimą, o tada suaugusiam žmogui pasireiškia šie kirminų simptomai:
- dažnas sausas kosulys, kurio neišgydo sirupai ir antibiotikai;
- prastas apetitas;
- alerginis odos išbėrimas, egzema, dilgėlinė, spuogų židiniai, furunkulinės ligos, papilomos;
- užsitęsusi sloga (be kitų peršalimo požymių);
- žarnyno problemos – pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas;
- sumažėjęs imunitetas ir dėl to dažnos ūminės kvėpavimo takų infekcijos;
- griežimas dantimis (dėl nervų sistemos pertempimo);
- silpnumas, dirglumas, nervingumas, depresija;
- skausmas sąnariuose;
- limfmazgių padidėjimas.
Kai kurios helmintų rūšys „praneša" apie save su specifiniais simptomais. Taigi, sergant ascarioze, gali pasireikšti plaučių uždegimas, viduriavimas ir pilvo skausmas.
Jei kūne apsigyveno platus kaspinuočiai, atsiranda galvos svaigimas ir pilvo skausmai. Tuštinimosi metu kirmėlės fragmentai išeina su išmatomis. Žmogus, toliau valgydamas įprastu būdu, sparčiai krenta svoris. Vėliau išsivysto anemija.
Jaučio kaspinuočiai nusėda kepenyse, o tai sukelia skausmą dešinėje hipochondrijoje.
Pinworms sukelia nepakeliamą niežulį išangėje. Dėl šios vietos įbrėžimo atsiranda dermatitas ir uždegimai.
Vaikų dantų griežimas ir kiti helmintinės infekcijos simptomai
Vaikai yra jautriausi helmintų invazijai, nes dažnai nesilaiko asmeninės higienos taisyklių ir viską traukia į burną. Parazito buvimą vaiko kūne galima įtarti pagal šiuos požymius:
- intensyvus seilėtekis (taip pat ir miego metu);
- hiperaktyvumas, neramus elgesys;
- niežulys išangėje, dėl kurio vaikas tiesiogine prasme negali minutei ramiai sėdėti;
- padidėjęs potraukis saldumynams;
- sausi plaukai ir trapūs nagai;
- odos lupimasis ant akių vokų;
- neaiškios kilmės anemija;
- letargija ir mieguistumas;
- polinkis į dažnus peršalimus.
Kokiuose organuose gali gyventi kirminai?
Iš viso yra iki 250 kirminų veislių. Gyvenimui jie renkasi įvairius organus, pavyzdžiui, inkstus ar akis. Kai kurių rūšių parazitai nusėda odoje, raumenyse. Jų randama net kraujyje. Tačiau dauguma jų vis dar gyvena virškinimo trakte.
Labai dažnai kirmėlės nusėda žmogaus kepenyse. Simptomai, rodantys organo „nusėdimą", atsiranda ne iš karto po užsikrėtimo. Pirmieji invazijos požymiai kartais atsiranda po 6 mėnesių. Žmogus staiga pradeda lieknėti arba greitai priauga svorio. Gali atsirasti egzema ir net psoriazė.
Kai kurios kirmėlės prilimpa prie kepenų, sutrikdo jų darbą ir sukelia anemiją. Kiti (pavyzdžiui, echinokokas) aplink save pasistato chitininę kapsulę, kuri didėja ir trukdo organo darbui. Žmogaus oda pagelsta, skauda dešinį šoną, sutrinka virškinimas.
Taip pat būdingi kirminų buvimo kepenyse simptomai – lėtinis nuovargis ir miego sutrikimas nuo 2 iki 3 valandos nakties, kai kepenys dirba padidintu režimu.
Kepenyse gyvenantis kirminas gali sukelti astmą.
Kirmėlės – kova: gydymas vaistais
Nors vienas iš svarbių veiksnių diagnozuojant kirminus žmogui yra simptomai, gydymas skiriamas tik gavus tyrimų rezultatus. Dažniausiai skiriamas išmatų tyrimas. Bet tai nepatikimas metodas: kartais tik po 8-10 bandymų pavyksta aptikti parazitus. Tikslesnė diagnozė – vegetatyvinio rezonanso tyrimas.
Lengviausias būdas aptikti kirminus. Norėdami tai padaryti, nubrėžkite odą virš išangės ir ištirkite ją mikroskopu.
Nustačius parazitą, pradedamas gydymas. Jis atliekamas keliais etapais:
- Paruošimas. Tai yra toksinių medžiagų pašalinimas (arba jų kiekio sumažinimas) - helmintų gyvybinės veiklos rezultatas. Norėdami tai padaryti, naudokite aktyvuotą anglį;
- vartoti antihelmintinius vaistus. Geras poveikis yra antihelmintinių vaistų, turinčių platų veikimo spektrą, naudojimas;
- atsigavimas. Terapijos tikslas – stiprinti imuninę sistemą (tai daroma ežiuolės pagalba), normalizuoti žarnyno mikroflorą, atkurti kepenis.
Tradicinė medicina nuo kirminų
Nusprendus liaudiškomis priemonėmis pašalinti kirminus nuo žmogaus, reikia atsižvelgti ir į simptomus. Jei yra užsikrėtimo spygliuočiais požymių, patartina naudoti česnaką, bitkrėslės ar pelyno antpilą.
Populiarus būdas atsikratyti kirminų – pienas su česnaku. Galima gerti su duona ir česnaku. Ši kompozicija tinka klizmai. Tam į 1 valg. pieno užvirkite didelę česnako galvą. Tada atvėsinkite, filtruokite ir tokiu tirpalu uždėkite klizmą. Procedūra kartojama kiekvieną dieną savaitę.
Liaudies gydytojams patariama mėnesį nevalgius gerti po 1 valg. l. česnakinis vanduo. Reikia paimti 6-8 skilteles česnako, sutrinti, sumaišyti su 1 valg. atšaldyto virinto vandens. Nukoškite tirpalą. Su tokiu vandeniu galite padaryti mikroklizerius.
Kačių spygliuočiai gali būti perduodami nuo kačių. Manoma, kad šis kirminas bijo tarkuotų obuolių, kurie maišomi su morkomis ir derva. Vaistinės sudėties proporcijos: 1 šaukštelis. morkų-obuolių mišinio ir 1 lašas deguto. Vartoti tuščiu skrandžiu.
Norint sunaikinti kaspinuočius, pakanka ryte (nevalgius) išgerti 1 valg. vandens, kuriame ištirpinama 1 šaukštelis. druskos.
Jei parazitų tipas nežinomas, bet yra visi žmogaus kirmėlių požymiai (užsikrėtimo skirtingais parazitais simptomai gali ir nesiskirti), tuomet galima paruošti kompoziciją, kuri naikina beveik visus helmintus. Lygiomis dalimis reikia sumaišyti susmulkintą pelyną, šimtažolės, kmynus, maltas moliūgų sėklas (nuluptas). Į išvardintus ingredientus suberkite 2 dalis maltų gvazdikėlių, 4 dalis iš anksto paskrudintų linų sėmenų, maltų bitkrėslių žiedų. Viską sumalkite kavamale, supilkite į stiklinį indą.
Paimkite tokią kompoziciją pagal schemą. Per 1 dieną reikia suvalgyti 1 arbatinį šaukštelį. surinkimas 30 minučių prieš pusryčius, gerti šaltą virintą vandenį su medumi. 2 dienas kompozicija vartojama ryte ir prieš pietus. Tada, nuo 3 iki 7 dienų, turėtumėte suvalgyti 1 arbatinį šaukštelį. žolelių mišinys 2 kartus per dieną – prieš pietus ir prieš miegą
Dauguma antihelmintinių vaistų ir vaistinių augalų yra labai toksiški. Todėl labai neprotinga juos naudoti gydymui nepasitarus su gydytoju. Negalima savarankiškai gydytis, jei pacientas yra nėščia moteris ar vaikas.
Kaip atsiranda infekcija?
Kirmėlių atsiradimo priežastys labai priklauso nuo amžiaus. Vaikams jie yra susiję su asmens higienos taisyklių pažeidimu, neplautų daržovių vartojimu. Suaugusieji dažnai užsikrečia savo ruožtu vandeniu. Be to, jo gerti nebūtina – tereikia išplauti indus upės vandeniu. Kirmėlės į žmogaus organizmą gali patekti valgant mėsos ir žuvies patiekalus be būtino terminio apdorojimo. Dažnas užsikrėtimo būdas yra mažai sūdytos ir žalios žuvies vartojimas.
Helmintų savininku galite tapti, jei neplaunate rankų poilsio lauke ar po sodo ir žemės darbų. Suaugusiųjų kirmėlių simptomai gali pasireikšti ir po bendravimo su užsikrėtusiais žmonėmis (per dulkes, orą ir higienos priemones).
Didelė rizika užsikrėsti tiems, kurie dirba gyvulininkystės ūkiuose ir mėsos bei žuvies perdirbimo cechuose.
Kaip nesusirgti kirmėlėmis?
Asmeninės higienos taisyklių laikymasis yra geriausias būdas išvengti helmintų žalos jūsų sveikatai. Rankas reikia nusiplauti prieš ruošiant maistą, prieš sėdant prie stalo ir pasinaudojus tualetu. Daržovės, vaisiai, žalumynai turi būti užpilami verdančiu vandeniu, o po to nuplaunami po tekančiu vandeniu.
Mėsą ir žuvį reikia ilgai kepti arba virti, o pjaustymui naudoti atskirą lentą. Geriau nustoti valgyti sausą arba žalią žuvį. Nereikėtų gerti vandens iš čiaupo, o juo labiau iš upės.
Bijodami pamatyti kirmėlių buvimo simptomus, kai kurie žmonės (ypač keturkojų augintinių šeimininkai) duoda vaikui ir patys geria atitinkamus vaistus. Tokias rekomendacijas galima išgirsti iš gydytojų. Tačiau daug saugiau atidžiai stebėti savo higieną – ir tada nebijote jokių helmintų!